Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas (1-4 klasės) Pagrindinis ir vidurinis ugdymas (5-8 ir I- IV gimnazijos klasės)



























Debatai

Jūs galite būti teisus, o aš galiu klysti, bet bendromis pastangomis mes galime priartėti prie tiesos.

Karlas Poperis

 

     Debatai – puikus būdas tobulinti viešojo kalbėjimo įgūdžius ir vystyti kritinį mąstymą

   2016-12-16 Vilniuje vyko kasmetinis Nacionalinis debatų turnyras tema „Tėvai turi teisę skatinti savo vaikus investuoti į fizinį patrauklumą“. Turnyre dalyvavo vyresniųjų klasių mokinių komanda – Ugnė Kaselytė, Andrius Mykolas Verenis ir Justas Kazlauskas. Dalyviai debatavo dviejuose turuose pasiruošta tema ir dviejuose – ekspromtu. Komanda laimėjo du turus. Geriausiai buvo įvertinta Ugnė Kaselytė – iš 126 debatininkų ji užėmė 26 vietą.

   Šiais mokslo metais į licėjaus debatų klubo, kuriam vadovauja anglų k. mokytoja ekspertė R.Petrauskienė, veiklą aktyviai įsijungė I- ų gimnazinių klasių mokiniai. Aktyviausi iš jų yra Ieva Armalytė, Paulius Kuzmarskis, Emilė Mikutaitė, Marius Prižgintas, Vilius Tubinas, Mantas Petravičius, Beatričė Kalpokaitė. Bendradarbiaudama su kitomis miesto gimnazijomis,  licėjaus debatų klubo komanda jau išbandė savo jėgas, išmėgino skirtingus debatavimo būdus. 

     




 

    Lapkričio 7 dieną Vilniuje vyko kasmetinis Nacionalinis pradedančiųjų debatų turnyras 2015-2016 tema „Lietuva turėtų priimti žymiai daugiau pabėgėlių.“ Turnyre dalyvavo 162 moksleiviai iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šaulių, Panevėžio, Palangos, Mažeikių ir kt.  Klaipėdos licėjui atstovavo dvi 9–10 klasių mokinių komandos: Deimantė Saniukaitė, Aidas Kaveckis, Andrius Mykolas Verenis, Eglė Noreikaitė, Ugnė Kaselytė ir Simas Kuprelis.

Andrius Mykolas Verenis tapo geriausiu turnyro kalbėtoju - I vieta. 
Ugnė Kaselytė – 
5-a vieta

Džiaugiamės šių metų debiutantų sėkme.


     Debatai turi labai gilias tradicijas.  Jie prasidėjo senovės Graikijoje, kuomet piliečiai gindavo save teismuose ar debatuodavo turguose. 387 metais Platonui įkūrus savo garsiąją Akademiją, debatai buvo pagrindinė mokymo priemonė.  Debatų tėvu laikomas Protagoras, kuris buvo sofistų šalininkas ir teigė, jog kiekvienas atsakymas į klausimą yra teisingas ir priklauso tik nuo atsakančio žmogaus.  Jo šūkis buvo: „Žmogus yra visų daiktų matas, taigi priešinga nuomonė vienodai gali būti teisinga.“  Sofistų įsitikinimu, visuotinės tiesos nėra ir tai tik individo sugebėjimas įrodyti savo nuomonę, nes viską galima įrodyti ir viską galima paneigti.  Aristotelis prieštaravo šiai nuomonei ir, pasak jo, kiekvieno ginčo metu turėjo būti atrandama tiesa žvelgiant į ginčytinus klausimus iš įvairių perspektyvų.  O Sokratas žvelgė dar giliau.  Sakydamas, kad „vieta, kur skleidžiasi tiesa, yra žmogus“, bet primindamas, jog „žmogiškoji išmintis, tiesą pasakius, tėra niekis“ skatino savo mokinius mąstyti giliai, klausinėti, atremti visus įmanomus argumentus ir debatai buvo viena mėgstamiausių jo mokymo formų.

      Dabar jau XXI amžius,  debatų svarba nemažėja, o tik auga.  Tam, kad gyvenime lydėtų sėkmė, turime mokėti aiškiai reikšti savo nuomonę ir mandagiai bei racionaliai reaguoti į su jumis nesutinkančių žmonių argumentus.  Demokratinės visuomenės piliečiui debatai suteikia galimybę įsigilinti į pasaulyje vykstančius įvairius politinius, socialinius, ekonominius reiškinius bei mokėti apginti savo nuomonę diskutuojama tema.  Paklausus debatininkų, kodėl jie debatuoja, pagrindinis atsakymas yra – tai malonu, tai įtraukia, tai leidžia tobulėti kiekvieną dieną.  Juk taip malonu draugiškai pasiginčyti.

DEBATAI  - GAIVUS ORO GŪSIS

        Kiekvieną dieną besikeičiančiame pasaulyje informacijos srautą darosi vis sunkiau aprėpti, o tuo labiau atsirinkti, kas yra svarbiausia, į ką verta atkreipti dėmesį, kur reikia suklusti, o kur verta iškelti klausimus ir suabejoti.  Šiuolaikinė mokykla irgi sparčiai keičiasi, mokytojas nebėra vienintelis informacijos šaltinis ir teisėjas  pamokoje.  Dabartinė mokykla vis daugiau dėmesio skiria mokinio savarankiškumui, jo gebėjimui dirbti komandoje su bendramoksliais ir pasinaudoti mokytojo teikiamomis galimybėmis plėsti žinias įvairiausių metodų pagalba.  Vienas didžiausių pagalbininkų ugdant mokinių komandinį darbą, pasitikėjimą savimi ir savo išsakoma nuomone, gebėjimą išklausyti ir priimti kito žmogaus nuomonę, bet tuo pačiu ir ja suabejoti yra debatai.  Debatuojant plečiasi mokinio pasaulio suvokimas, kinta požiūris į aplinkinius ir pasaulio įvykius, globaliau mąstoma ir suprantama, kad pasaulyje yra ne vien juoda ir balta.

KAIP VYKSTA DEBATAI

        Stebint debatus atrodo, jog tai žaidimas, kurio taisyklės labai paprastos – įrodyti savo tiesą gvildenama tema.  Debate dalyvauja dvi komandos – viena bando įrodyti, kad pateiktas teiginys teisingas, o antroji stengiasi jį paneigti, abiejų komandų tikslas vienodas – įtikinti teisėją savo argumentais, įžvalgomis ir pavyzdžiais, kad jų pozicija stipresnė.  Iš tiesų tai tikras intelektualinis iššūkis, reikalaujantis nemažai pasiruošimo, išprusimo bei kalbinių įgūdžių.  Taigi, debatuojant ugdomas labai svarbus intelektualinis įgūdis – susilaikymas nuo išankstinio neapgalvoto sprendimo, kol neišklausyti ir neaptarti visi argumentai.  Ir ne tik...  Debatai ugdo:

      Kritinį mąstymą – gebėjimą suvokti reiškinius, juos nagrinėti, aptarti bei daryti išvadas, nuosekliai ir rišliai dėstyti savo mintis, vertinti kitų nuomonę.

      Klausymosi įgūdžius – šiais laikais, kai gyvenimo greitis darosi nebepakeliamas, klausymo įgūdžiai vis menkėja, nes išgirsti kito nuomonę reikia įsiklausyti, leisti pašnekovui išreikšti savo mintis, nepertraukiant jo, bei pagarbiai priimti jo nuomonę.

      Naujas mintis ir idėjas – pasiruošimo debatams bei pačių debatų metu susiduriama su daugybe nuomonių, įžvalgų, negirdėtų faktų, apie kuriuos anksčiau nemąstėme.  Išmokstama ne tik juos išgirsti, bet ir sugebėti greitai analizuoti ir pritaikyti.

      Oratorinius gebėjimus – šiuolaikiniame gyvenime labai svarbu, kad tave išgirstų ir atkreiptų dėmesį, o tam būtina išsiugdyti kalbinius gebėjimus, kūno kalbą ir pasitikėjimą savimi.

    Organizacinius gebėjimus – priprantama dirbti ir analizuoti informaciją greitai, reaguoti į pašnekovą, susikaupti  ir išgirsti kiekvieną paminimą debatuose detalę, nepasimesti, net jei ir atrodo, kad iš situacijos išeities nebėra ir argumentų pritrūksta.

DEBATAI – LAIKAS PRALEISTAS PRASMINGAI

         Debatai ne tik įneša gaivaus oro į kiekvieno mokinio rutiną, pateikdami vis daugiau iššūkių ir priversdami mąstyti kritiškai, originaliai bei racionaliai, jie suteikia daugybę progų ne tik susitikti naujų bendraminčių kasmetiniuose nacionaliniuose turnyruose ir draugiškuose regioniniuose renginiuose, bet ir galimybes, patekus į Lietuvos nacionalinę komandą, ginti šalies garbę pasaulio mastu.  Kaip nuostabu pabūti tarp bendraminčių ir iš širdies pasiginčyti.  Vasaros debatų stovyklų metu, kurios vyksta Druskininkuose, draugiški ginčai netyla iki pat vėlumos, nes debatai vieną kartą pabandžius, įtraukia taip, kad nebegali sustoti.  Linkime tai patirti ir jums.

 

Pamokų ir konsultacijų laikas pradinių klasių mokiniams

Konsultacijos 805 - 850
1 pirma pamoka 900 - 945
PUSRYČIAI2 antra pamoka 1000 - 1045
3 trečia pamoka 1055 - 1140
PIETŪS4 ketvirta pamoka 1200 - 1245
5 penkta pamoka 1305 - 1350
6 šešta pamoka 1410 - 1455
7 septinta pamoka 1505 - 1550
PAVAKARIAI

Pamokų ir konsultacijų laikas vyresnių klasių mokiniams

1 pirma pamoka 805 - 850
2 antra pamoka 900 - 945
PUSRYČIAI3 trečia pamoka 955 - 1040
4 ketvirta pamoka 1050 - 1135
5 penkta pamoka 1150 - 1235
PIETŪS VYR. KL. MOKINIAMS6 šešta pamoka 1255 - 1340
PIETŪS GIMNAZISTAMS7 septinta pamoka 1400 - 1445
8 aštunta pamoka 1455 - 1540
9 devinta pamoka 1550 - 1635

Mokinių atostogos 2017-2018 m. m.

RUDENĮ

Rudens atostogos (5–8, I–IV kl.) 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.ŽIEMĄŽiemos (Kalėdų) atostogos (5–8, I–IV kl.) 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.
Žiemos atostogos (5–8, I–IV kl.) 2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.


PAVASARĮ 

Pavasario (Velykų) atostogos (5–8, I–IV kl.) 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

VASARĄ

Vasaros (5-8, I-III g.): 2018-06-15/2018-08-31

Mūsų rekvizitai

Klaipėdos licėjus
Įmonės kodas: 191832328
Kretingos g. 44, 92317 Klaipėda
Tel./faks.: 8 (46) 351286, +370 (616) 33807
Buhalterija: +370 (610) 10791
El.paštas: info@klaipedoslicejus.lt
AB DNB bankas
Klaipėdos filialas
Banko kodas: 40100
A/s Nr.: LT 544010042301124105