Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas (1-4 klasės) Pagrindinis ir vidurinis ugdymas (5-8 ir I- IV gimnazijos klasės)

Klaipėdos licėjaus naujienos

Nuotolinis ruošimasis brandos egzaminams: labiausiai nukenčia neturintieji savarankiško darbo įgūdžių
2021-02-15

Antrasis mokslo metų pusmetis įsibėgėja, o epidemiologinei situacijai vangiai kintant, didėja nerimo dėl artėjančių brandos egzaminų – ar pavyks gerai pa(si)ruošti? Kai vieniems mokiniams nuotolinis mokymasis nesudaro didelių keblumų, kitiems tenka pasistengti labiau: geriau planuoti laiką, dažniau kreiptis į mokytojus pagalbos. Mokytojai nelinkę prognozuoti, kokių rezultatų galima tikėtis šiemet, tačiau vieningai teigia, kad vien profesionalumo nepakanka: tenka pasitelkti įvairius įgūdžius ir charizmą, kad kitapus ekrano esantis mokinys įsitrauktų, būtų motyvuotas siekti akademinių tikslų ir savo svajonių.


Klaipėdoje pasiruošimas brandos egzaminams vyksta intensyviai, nereaguojat į viešojoje erdvėje sklandančias diskusijas dėl brandos egzaminų sesijos atidėjimo, nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija – egzaminų sesijos neatšaukti. Kalbinti Klaipėdos licėjaus mokytojai tikina, kad antrasis šių metų pusmetis ir nuotolinis mokymasis vyksta neabejotinai sklandžiau nei pirmojo karantino metu, tačiau kontaktinių pamokų stygius gali lemti žemesnius tų mokinių rezultatus, kurie nuotolinių pamokų metu linkę mažiau įsitraukti, nėra pakankamai brandūs ir savarankiškai mokytis jiems sekasi prasčiau, todėl tokiems mokiniams reikalingas papildomas dėmesys.

Žurnalo „Reitingai“ paskelbtame 2020 m. tyrime Klaipėdos licėjus figūruoja tarp lyderių pagal geriausiai tam tikrų disciplinų išmokančias mokyklas (1-3 vietos: matematika, anglų k., lietuvių k., istorija, informacinės technologijos, 1 vieta – biologija). Šių dalykų mokytojai nesiryžta prognozuoti, kokie abiturientų egzaminų rezultatai bus šiemet, juolab, kad kontaktinių pamokų būta išties mažai – vos iki lapkričio pradžios. Tačiau, pasak jų, geras pa(si)ruošimas priklauso ne vien nuo mokinių motyvacijos mokytis ir nuoseklaus darbo.




Tikisi, kad pavyks užpildyti spragas

„Dvyliktokai tikrai rimtai ruošiasi matematikos egzaminui, dirbame nekreipdami dėmesio į dėl nuotolinio mokymo susidarančius ribojimus. Labai noriu tikėti, kad matematikos kurso kartojimas, kuris prasideda jau kovo mėnesį, vyks gyvai, nes norisi sudėti paskutinius akcentus, užtaisyti likusias spragas, labiau individualizuoti mokymąsi, aiškiau pajausti, kaip ir kiek mokiniai yra pasiruošę“, – lūkesčiais dalijasi Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja ekspertė Rasa Karapetian. Matematikos egzamino rezultatai nacionaliniu lygmeniu pernai buvo linksniuojami kaip vieni iš prasčiausių, tačiau pagal pasiruošimą jiems Klaipėdos licėjus Lietuvoje reitinguojamas trečias.

 

Mokytoja ekspertė Ramunė Galdikienė, kuri šiemet Klaipėdos licėjuje dvyliktokus ruošia lietuvių kalbos egzaminui, sako, kad be gyvo kontakto kyla iššūkių: „Lietuvių kalbos, o tiksliau literatūros mokymosi specifika remiasi problemų kėlimu, svarstymu ir diskusijomis. Nuotoliniu būdu tai sunku padaryti kokybiškai, kai nėra gyvo kontakto, reakcijos ir grįžtamojo ryšio. Kita problema – požiūris į lietuvių kalbą. Yra manančių, kad jei jau kalbu lietuvių kalba, galiu nesiruošti egzaminui. Lituanistui laimėti dėmesio nuotolinių pamokų metu neužtenka vien profesionalumo, reikia ir charizmos“.

 

Pagal dabartinį planą numatyta, kad valstybinių brandos egzaminų sesija prasidės balandžio pradžioje užsienio kalbų egzaminais. Pernai pavasarinio karantino metu kontaktinių pamokų nebuvo nuo kovo 16 iki birželio vidurio, todėl brandos egzaminų pradžios data buvo nukelta. Šiemet mokslo metai bendrojo ugdymo mokyklose prasidėjo ir iki antrojo karantino paskelbimo vyko taikant kontaktinį, nuotolinį ar mišrų mokymo(si) būdą, o nuo lapkričio 3-osios iki dabar ugdymo procesas 5-12 klasių mokiniams vyksta tik nuotoliniu būdu.


Durys atsidarys motyvuotiems ir siekiantiems svajonių

Tiek pedagogai, tiek ir psichologai teigia, kad nuotolinis mokymasis tinkamas ne visiems. Pasak jų, sunkiausia tiems, kurie iki šiol neišsiugdė gebėjimo mokytis savarankiškai, negeba laikytis savidisciplinos. Tuo tarpu gabiems ir į tikslą orientuotiems mokiniams nuotolinis mokymasis nesukelia didelių iššūkių, nepaisant to, kad tebevargina bendras neigiamas emocinis-psichologinis fonas, nuovargis, bendravimo trūkumas.

Klaipėdos licėjaus biologijos mokytoja ekspertė Ingrinda Rimkienė sako, kad mokiniams, negebantiems dirbti savarankiškai, tai gali atsiliepti jų rezultatams: „Jei mokiniui trūksta motyvacijos mokytis, nuotolinis mokymas padarys daug žalos, todėl labai svarbus yra ir tėvų vaidmuo užtikrinant, kad vaikas dalyvautų pamokose. Tai, suprantama, taip pat kelia iššūkių“.

„Vieni moka ir gali dirbti savarankiškai, planuoti laiką, suprasti atsakomybes, o kiti dar nėra visiškai subrendę. Pastebiu, kad artėjant pavasariui mokinių motyvacija mokytis stiprėja, gimnazistai sėkmingiau tvarkosi ir su iškylančiomis nuotolinio mokymosi problemomis, nuotaikomis“, – atmosferą apibūdina R. Karapetian. Jos nuomone, tie, kurie siekia svajonių, siekia ir aukštų balų. Anot jos, tokiems mokiniams atsidarys visos durys. Jai antrina ir Laima Vinčienė, pernai licėjaus abiturientus ruošusi lietuvių kalbos egzaminui, ji apeliuoja į abiturientų sąmoningumą: „Kai mokiniui yra 17-18 metų ir jis žino, koks jo tikslas, nuotolinis mokymas nėra nei kiek blogiau nei kontaktinis, viskas atsiremia į sąžiningumą, tikslą išmokti“.

Vaidas Pamparas, Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojas ekspertas džiaugiasi 9-12 klasių mokinių branda ir pastebi, kad daug dėmesio vaikų ugdymuisi skiria ir tėvai. Tai, pasak jo, labai svarbu siekiant rezultatų. „Manau, kad ir šiemet kiekvienas mokinys įgytų kompetencijų ribose pasieks savųjų geriausių įmanomų rezultatų. Mane kaip mokytoją motyvuoja mokinių betarpiškas bendravimas, nestandartinis mąstymas, siekiai ir auganti branda“.

Mokytojai pastebi, kad Klaipėdos licėjaus mokiniai yra motyvuoti, drąsūs klausti ir patys gali objektyviai vertinti  mokymosi progresą, yra suinteresuoti užpildyti spragas, kadangi daugelis iš jų siekia studijuoti prestižiniuose pasaulio universitetuose. Todėl mokytojo vaidmuo – laiku reaguoti į mokinių poreikius. Tam tikslui pasiekti padeda ir papildomos konsultacijų valandos.

 



Turi savo receptus, kaip įtraukti ir išmokyti

 

Mokytojai tikina, kad šįmet visi – tiek jie patys, tiek mokiniai – yra techniškai ir psichologiškai geriau pasiruošę dirbti nuotoliniu būdu nei pavasarį. Pernai užklupus pandemijai ugdymo procesą per dvi savaites reikėjo perorientuoti į nuotolinį, tačiau visi prisitaikė ir atrado savitus mokymo(si) būdus.

 

Anglų kalbos mokytoja ekspertė Ramunė Petrauskienė, pernai taip pat dirbusi su abiturientais, o šiemet dėstanti tarptautinio bakalaureato klasei, pripažįsta, kad pernai pakeitus egzaminų tvarkaraštį ir pavėlinus anglų kalbos egzaminą buvo nelengva išlaikyti aukštą kalbos įgūdžių lygį. Mokiniai, anot R. Petrauskienės, nuotolinio mokymo metu sunkiau valdomi ir įtraukiami į procesą, todėl svarbi mokytojo lyderystė ir tai, ar mokiniai jį vertina ir juo pasitiki.

 

Ekspertų teigimu, matematikos, fizikos ir kitų tiksliųjų mokslų disciplinų nuotoliniu būdu išmokyti sunkiau, nes uždavinių sprendimas tampa komplikuotas. R. Karapetian teigia, kad mokant matematikos nuotolinis darbas tikrai reikalauja daugiau pastangų, daugiau laiko metodų ir mokymo priemonių pasirinkimui, vertinimo ir rezultatų analizei, tačiau mokinių paiekimai tai atperka: „Nors ir labai trūksta gyvo bendravimo, tikro kontakto tarp mokytojo ir jo mokinių, tačiau kai sunkus darbas duoda rezultatų, supranti, kad gali mokinius išmokyti sudėtingų matematikos temų ir nuotolinio mokymo sąlygomis”.


Puslapis 1 iš 178  > >>

Sveikiname

T. Žadvydas (II kl.) – I vieta šalyje ir I vieta savivaldybėje,
N. Narmonaitė (IV kl.) – II vieta šalyje ir I vieta savivaldybėje,
E. Cechanavičiūtė (I kl.) – I vieta savivaldybėje,
U. Urbonavičiūtė (III kl.) – I vieta savivaldybėje,
J. Viršilas (II kl.) – II vieta savivaldybėje,
P. Oželis (IV kl.) – II vieta savivaldybėje,
N. Sadaunykas (I kl.) – III vieta savivaldybėje,
T. Motekaitis (II kl.) – III vieta savivaldybėje,
N. Šliuoža (IV kl.) – III vieta savivaldybėje

Mokinius konkursui ruošė mokytojai I. Rupšienė ir L. Vaitkūnas

Sveikiname

A. Jučas (III kl.) – I vieta (11 kl. grupėje),
K. Černuševičius (8 kl.) – III vieta (8 kl. grupėje)

Mokinius olimpiadai ruošė mokytoja I. Rupšienė

Sveikiname

N. Narmontaitė (IV kl.) – III vieta

Mokinę konkursui ruošė mokytoja R. Karapetian

_

Pamokų ir konsultacijų laikas 5–8, I–IV klasių mokiniams

Pamoka

Pamokos laikas

Pietų pertraukos

1

8.00–8.45

 

2

8.55–9.40

 

3

9.50–10.35

 

4

10.45–11.30

 

5

12.00–12.45

Po 4 pamokos – 5 , 6 kl. mokiniams

6

13.15–14.00

Po 5 pamokos –
7, 8 ir I–IV kl. mokiniams 

7

14.10–14.55

 

8

15.05–15.50

 

9

16.00–16.45

 

Mokinių atostogos 2020-2021 m. m.

 

Prasideda

Baigiasi

Rudens

2020-10-26

2020-10-30

Žiemos (Kalėdų)

2020-12-23

2021-01-05

Žiemos

2021-02-15

2021-02-19

Pavasario (Velykų)

2021-04-06

2021-04-09

 

   

Mūsų rekvizitai

Klaipėdos licėjus
Įmonės kodas: 191832328
Kretingos g. 44, 92317 Klaipėda
Tel.: 8 (46) 351286, +370 (616) 33807
Buhalterija: +370 (610) 10791
El.paštas: info@klaipedoslicejus.lt
AB DNB bankas
Klaipėdos filialas
Banko kodas: 40100
A/s Nr.: LT 544010042301124105