Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas (1-4 klasės) Pagrindinis ir vidurinis ugdymas (5-8 ir I- IV gimnazijos klasės)

Klaipėdos licėjaus naujienos

Mokytoja Ingrida Rimkienė: „Jei sugrįžtume į mokyklas kovą, dar spėtume ištaisyti spragas ir pasiruošti egzaminams“
2021-01-31

Naujųjų metų pradžią tebekaustant koronaviruso pandemijai ir vykstant nuotoliniam mokymui, pedagogams neslopsta nerimas ne tik dėl mažiau gabių ar motyvuotų mokinių pajėgumo įsisavinti žinias per nuotolį, bet ir dėl to, ar pavyks užtikrinti baigiamųjų klasių mokinių pasirengimą valstybiniams brandos egzaminams. Klaipėdos licėjaus biologijos mokytoja Ingrida Rimkienė, išugdžiusi ne vieną biologijos olimpiadų prizininką ir valstybinio biologijos egzamino šimtukininką, sako, kad mokymasis nuotoliniu būdu tinka ne visiems, o mokytojui kelia papildomų iššūkių, tačiau viskas esą pasiekiama kantriu, metodišku darbu.

Mokytoja I. Rimkienė biologijos moko 8-12 kl. mokinius. Veikli mokytoja (tarptautinių projektų, Klaipėdos miesto bei respublikos biologų pedagoginių veiklų dalyvė, ilgametė biologijos valstybinio brandos egzamino vertintoja), anksčiau derinusi darbą dvejose mokyklose, nuo praėjusių metų rugsėjo priėmė sprendimą dirbti tik Klaipėdos licėjuje. „Licėjuje nėra mokytojų-dalykininkų kaitos. Tai ypač naudinga mokiniui, kai vienas mokytojas jį pradeda mokyti 8-oje klasėje ir veda iki pat abitūros egzaminų. Taip pažindami savo mokinius galime jiems geriausiai padėti“, – kaip vieną iš motyvų, kodėl apsisprendė savo laiką ir dėmesį skirti tik Klaipėdos licėjaus mokiniams, įvardija I. Rimkienė.

Mokytoja pastebi, kad nuo per didelio nuotoliniu būdu vedamų pamokų kiekio mažėja mokinių gebėjimas susitelkti, jie tampa labiau išsiblaškę ir mažiau motyvuoti mokytis, todėl pedagogui labai svarbu derinti pamokos vedimo būdus tarp interaktyvaus ir savarankiško darbo. Mokytoja sako skirianti vaikams ir praktinių užduočių, tai taip pat „priartina“ juos prie įprasto pamokos ritmo ir kiek atitraukia nuo kompiuterio, nors atliktas užduotis vėliau reikia nufotografuoti ir atsiųsti. Apie nuotolinio mokymo „receptus“ ir apie tai, ką su mokiniais planuoja veikti grįžus į mokyklą, kalbamės su mokytoja I. Rimkiene.

Klaipėdos licėjus gimnazijų reitinguose kasmet figūruoja tarp lyderių, geriausiai išmokančių įvairių disciplinų. Pernai gruodį paskelbta, kad Klaipėdos licėjus geriausiai išmoko biologijos. Kaip manote, kas lemia tokius rezultatus?Džiugu būna tik tą dieną, kai paskelbiami reitingai. Džiaugsmas būna trumpalaikis, nes žinai, kad viskas gali kiekvienais metais keistis, nors ir kaip mokytojas įdėsi daug pastangų, todėl džiaugiuosi tyliai ir kiekvienąkart atsargiai. Tačiau kalbant apibendrintai ir vertinant per Klaipėdos licėjaus prizmę, nėra jokios paslapties ar stebuklingų metodų. Gerus rezultatus lemia nuoseklus, kryptingas ir sunkus darbas, o siekiant aukštų egzaminų rezultatų didelės įtakos turi šie veiksniai: mokytojo asmenybė ir profesionalumas; mokinių motyvacija ir gebėjimai; pasirinkti mokymo metodai; mažas mokinių skaičius klasėse; mokinių, tėvų, mokyklos administracijos pasitikėjimas mokytoju; pagalba mokiniui per papildomas konsultacijas; motyvuojantis vertinimas. Manau, kad daug lemia ir tai, kad Klaipėdos licėjuje nėra mokytojų-dalykininkų kaitos, įrengta labai gera gamtos mokslų mokymo bazė. Mokytojai gali pažinti savo mokinius juos mokydami kelis metus iš eilės ir galėdami nuosekliai jiems padėti.



Ar tai ir lėmė jūsų pačios sprendimą likti mokyti tik Klaipėdos licėjuje atsisakant mokymo kitoje mokykloje?

Tie mokytojai, kurie dirba ne vienoje mokykloje, sutiks, kad labai sunku derinti tvarkaraštį, skiriasi reikalavimai mokyklose ir t.t. Ne paslaptis, kad tarp mokyklų yra ir tam tikra konkurencija, todėl kiekvienas mokyklos vadovas nori, kad darbuotojas dirbtų ir siektų gerų rezultatų būtent jo vadovaujamoje mokykloje. Man pasisekė, kad 22 metus dirbau tokioje valstybinėje mokykloje, kurioje man sudarė tikrai geras sąlygas, palaikė, suprato ir už tai aš jiems esu labai dėkinga. Kadangi Klaipėdos licėjus pradėjo įgyvendinti Tarptautinio bakalaureato (TB) programą, todėl aš nusprendžiau, kad reikia imtis naujovių, praplėsti ir pagilinti savo žinias. Sutikau dalyvauti šios programos įgyvendinime. Tai ir lėmė mano apsisprendimą likti dirbti tik licėjuje. Keletą metų per vasaros atostogas paskyriau anglų kalbos tobulinimui, skaičiau biologijos vadovėlius anglų kalba, rašiau biologijos TB programos planą ir t.t. Dabar jau dirbame pagal TB programą, ir mokiniai, kurie pasirinko mokytis biologiją aukščiausiu lygiu (HL), mokosi biologijos iš Oksfordo IB DIPLOMA PROGRAMME, Kembridžo bei HODDER EDUCATION biologijos vadovėlių.

Kaip vertinate, ar mokyklos, mokiniai, tėvai ir pedagogai nuo pavasario „priprato“ prie nuotolinio mokymo, prisijaukino naujas pamokų vedimo formas?

Kol kas apibendrinti nuotolinį mokymąsi yra per anksti, nes nežinome, kiek jis truks ir kokios bus mokinių tikrosios žinios ir gebėjimai. Visgi manau, kad nuotolinis mokymas dabar vyksta tikrai sklandžiau. Pavasarį buvo daug streso: mokytojai turėjo greitai išmokti geriau valdyti informacines technologijas, išsibandyti ir pasiruošti kitokiam pamokos vedimui. Mokiniams dėl informacinių technologijų nebuvo taip sunku, nes jie gerai jas įvaldę. Manau, jiems buvo sunkiausia mokytis kitaip, nei yra įpratę. Laikui bėgant išryškėjo ir kita problema – ne visi mokiniai moka dirbti savarankiškai, nemoka planuoti savo laiko. Dabar visi jau turi patirties ir susidėlioja darbus pagal esamą situaciją – tiek mokytojai, tiek vaikai ir tėvai. Mokytojai pritaiko įvairius mokymo metodus įgyvendinant ugdymo turinį nuotoliniu būdu, taiko lankstesnį vertinimą. Mokiniai jau turėjo išmokti geriau planuoti savo laiką, ugdytis savarankiškumą.

Kalbama apie mokinių pervargimą nuo „ekrano“ ir kitas su nuotoliniu mokymusi susijusias problemas. Ką pastebite jūs?

Manau, kad gabiam mokiniui tinka šis mokymosi būdas, tačiau jei mokiniui trūksta motyvacijos, tai nuotolinis mokymas padarys daug žalos, todėl labai svarbus yra ir tėvų vaidmuo užtikrinant, kad vaikas dalyvautų pamokose. Tai, suprantama, taip pat kelia iššūkių.

Kokius pati atradote pamokos vedimo būdus ir galėtumėte juos įvardinti kaip sėkmingus?

Aš daug galvojau, kaip turėčiau vesti pamoką, kad nenukentėtų pamokos kokybė, kad mokiniai, kurie laikys biologijos egzaminą, pasiruoštų gerai ir pasitikėtų savimi. Prieš nuotolinę pamoką visada laukia daug paruošiamojo darbo, kurio niekas nemato ir nepamatuoja laike. Aš kiekvienai pamokai ruošiu mokomąją medžiagą, pildau ją įvairia vaizdine medžiaga: paveikslais, schemomis, vaizdinėmis demonstracijomis. Tai užima labai daug laiko, tačiau žinau, kad aiškinant biologijos mokomąją medžiagą labai svarbi vaizdinė informacija pamokoje, sukonkretintas ir aiškus mokomosios medžiagos turinys, tinkama mokytojo balso intonacija, aiški mokytojo kalba ir gera nuotaika. Tai sėkmingos nuotolinės pamokos receptas. Kitų variantų nėra, nėra „stebuklingų“ pamokų, yra tik nuoseklus, metodiškai apgalvotas pamokos darbas.




Kokias išskirtumėte šių dienų mokymo ir mokymosi tendencijas? Ir ar esate patenkinta savo mokinių rezultatais, mokymosi kokybe? Ko galbūt trūksta?

Klaipėdos licėjuje gerai yra tai, kad visi mokytojai dirba vienoje mokymo aplinkoje – „Moodle“ ir veda vaizdo pamokas per Zoom“. Tada nėra blaškymosi, mokiniai žino, kur yra įdėta mokomoji medžiaga, kur reikia įdėti paruoštus namų darbus, o kur įdėti kontrolinių darbų atsakymus. Be to, „Moodle“ aplinkoje mokinys mato savo kontrolinio darbo įvertinimą, mokytojo pažymėtas klaidas.

Visgi, reikia suprasti, kad mokiniui vien vaizdo pamokos per dieną būtų per sunku, todėl jis derinamas su savarankišku mokymusi. Gamtos mokslų mokytojai negali mokiniams organizuoti praktinių darbų, tačiau atrandami nauji būdai: virtualūs praktiniai darbai arba mokinys namuose atlieka tam tikrą praktinį darbą, jį aprašo, nufilmuoja arba nufotografuoja. Esu patenkinta mokinių mokymusi, žinau, kur gali būti spragų, todėl jas užpildysime grįžę į kontaktines pamokas. 9 klasės mokiniams sakiau, kad kai tik grįžtame į mokyklą, vėl dirbsime biochemijos laboratorijoje su mikroskopais, tyrinėsime fermentus, auginsime bakterijas (juokiasi – red.).

Kaip regite antrąjį šių mokslo metų pusmetį? Kas kelia daugiausiai nerimo?

Jei sugrįžtume į mokyklas kovą, dar spėtume ištaisyti spragas ir turėtume spėti pasiruošti egzaminams. Tikėkime, kad taip ir bus. Jei mokysimės iki gegužės nuotoliniu būdu, tai abiturientams sukels daug streso dėl brandos egzaminų pagrindinės sesijos. Jau sausio-vasario mėnesiais reikia organizuoti bandomuosius egzaminus, o per nuotolį tai padaryti sunku. Šiais metais jau įvyko pirmoji nuotolinė biologijos olimpiada. Manau, kad mokiniams tai naudinga, nes jie ruošiasi, stengiasi, mokosi ne programinių dalykų, pagilina savo žinias bei respublikos lygmeniu jas įsivertina. O kalbant apie mokytojus, kuriems ši veikla – gyvenimo būdas, nes mokytis tenka visą gyvenimą, turiu apgailestauti, kad Vilniuje panaikintas Pedagogų rengimo centras, nevyksta jokių dalykinių seminarų, nukenčia jaunų pedagogų profesinė kompetencija. Keliu klausimą: kas toliau mokys vaikus? Kaip politikai išspręs tą problemą, kad kiekvienas mokinys gautų kokybišką išsilavinimą? Mes, mokytojai, kartais juokaujame: vaikai, rašykite į savo sąsiuvinius aiškiai, suprantamai, gražiai, nes jūsų vaikams bus iš ko mokytis, todėl, kad mokytojų jau nebus (juokiasi).


Puslapis 1 iš 178  > >>

Sveikiname

T. Žadvydas (II kl.) – I vieta šalyje ir I vieta savivaldybėje,
N. Narmonaitė (IV kl.) – II vieta šalyje ir I vieta savivaldybėje,
E. Cechanavičiūtė (I kl.) – I vieta savivaldybėje,
U. Urbonavičiūtė (III kl.) – I vieta savivaldybėje,
J. Viršilas (II kl.) – II vieta savivaldybėje,
P. Oželis (IV kl.) – II vieta savivaldybėje,
N. Sadaunykas (I kl.) – III vieta savivaldybėje,
T. Motekaitis (II kl.) – III vieta savivaldybėje,
N. Šliuoža (IV kl.) – III vieta savivaldybėje

Mokinius konkursui ruošė mokytojai I. Rupšienė ir L. Vaitkūnas

Sveikiname

A. Jučas (III kl.) – I vieta (11 kl. grupėje),
K. Černuševičius (8 kl.) – III vieta (8 kl. grupėje)

Mokinius olimpiadai ruošė mokytoja I. Rupšienė

Sveikiname

N. Narmontaitė (IV kl.) – III vieta

Mokinę konkursui ruošė mokytoja R. Karapetian

_

Pamokų ir konsultacijų laikas 5–8, I–IV klasių mokiniams

Pamoka

Pamokos laikas

Pietų pertraukos

1

8.00–8.45

 

2

8.55–9.40

 

3

9.50–10.35

 

4

10.45–11.30

 

5

12.00–12.45

Po 4 pamokos – 5 , 6 kl. mokiniams

6

13.15–14.00

Po 5 pamokos –
7, 8 ir I–IV kl. mokiniams 

7

14.10–14.55

 

8

15.05–15.50

 

9

16.00–16.45

 

Mokinių atostogos 2020-2021 m. m.

 

Prasideda

Baigiasi

Rudens

2020-10-26

2020-10-30

Žiemos (Kalėdų)

2020-12-23

2021-01-05

Žiemos

2021-02-15

2021-02-19

Pavasario (Velykų)

2021-04-06

2021-04-09

 

   

Mūsų rekvizitai

Klaipėdos licėjus
Įmonės kodas: 191832328
Kretingos g. 44, 92317 Klaipėda
Tel.: 8 (46) 351286, +370 (616) 33807
Buhalterija: +370 (610) 10791
El.paštas: info@klaipedoslicejus.lt
AB DNB bankas
Klaipėdos filialas
Banko kodas: 40100
A/s Nr.: LT 544010042301124105