Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas (1-4 klasės) Pagrindinis ir vidurinis ugdymas (5-8 ir I- IV gimnazijos klasės)

Klaipėdos licėjaus naujienos

Pedagogų mintys: kaip Lietuvos mokyklose išugdyti specialistus ateičiai?
2021-01-22

Technologijų įtaka pasaulio ekonomikai darosi vis stipresnė, o dabartiniame progreso laikmetyje auganti jaunoji karta švietimo sistemai pažeria vis daugiau naujų iššūkių. Kokias tendencijas šių dienų vaikuose pastebi Lietuvos pedagogai ir kokių priemonių imasi mūsų šalies ugdymo įstaigos tam, kad jau nuo mokyklos suolo pradėtų kreipti vaikus ateities profesijų, o ne galimos bedarbystės link?


43 proc. verslo modernizuosis – 85 mln. liks be darbo

2020 m. spalio mėnesį Europos ekonomikos forumo paskelbtoje „The Future of Jobs“ ataskaitoje teigiama, kad iki 2025 metų net 43 proc. pasaulio verslo subjektų ketina modernizuoti veiklos procesus. Dėl šių pasikeitimų dalinai ar visiškai netekti darbo gresia net 85 mln. darbuotojų įvairiose pasaulio šalyse.

Ataskaitoje taip pat pateikiami neperspektyviausių ir itin perspektyvių ateities profesijų sąrašai, kurie sudaryti remiantis pastarųjų metų darbo rinkos tendencijomis bei specialistų pateikiamomis ateities profesijų įžvalgomis. Įdomu tai, kad neperspektyviausių specialybių sąraše šiandien galima rasti buhalterio, biuro administratoriaus, finansų analitiko ar net statybininko profesijas. Kaip teigiama „The Future of Jobs“ ataskaitos išvadose, šių specialybių darbo jėgos poreikio mažėjimas pastebimas jau keletą pastarųjų metų, o dėl spartaus pasaulio technologinio progreso, minėtų profesijų atstovų galimybės išlikti darbo rinkoje taps dar labiau miglotos.




Technologiniai mokslai Lietuvoje vis dar nepopuliarūs

Žvelgiant į Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos „LAMA BPO” pateiktą populiariausių 2020 m. studijų programų sąrašą, galima teigti, kad Lietuvoje inžinerinės ar technologinės specialybės populiarumu dar gerokai nusileidžia socialinių mokslų sričiai.

 

Populiariausių praėjusių metų studijų dešimtuke galima rasti net 7-ias socialinių mokslų studijų programas. Lietuvos abiturientai vis dar gausiai renkasi teisės, politikos mokslų, ekonomikos ar pramogų industrijų studijas.

 

Europos ekonomikos forumo pateiktame ateities profesijų sąraše Lietuvos abiturientams praėjusiais metais aktuali buvo tik programų sistemų studijų kryptis.

 

Įdomu tai, kad programų sistemų studijos tiek 2019, tiek 2018 m. buvo populiariausios tarp abiturientų, kurie rinkosi tęsti mokslus Lietuvos universitetuose, tačiau praėjusiais metais užleido lyderio poziciją teisei ir medicinai.

 

Keičiasi ir švietimo sistema

  

Žvelgiant į pasaulio ekonomines ir Lietuvos švietimo sektoriaus tendencijas natūraliai iškyla klausimas, ar Lietuvos švietimo sistema šiandien yra pajėgi išugdyti perspektyviausių ateities profesijų specialistus? Ką reikia keisti Lietuvos švietimo programose, nuo kokio amžiaus reikia pradėti mokyti vaikus technologinio bei inžinerinio raštingumo ir kas iki šiol jau yra/buvo padaryta?

 

Klaipėdos licėjaus technologijų mokytoja ir architektė Lina Pridotkienė teigia, kad ankstyvas technologijų, inžinerijos ar modeliavimo pagrindų mokymasis bendrojo lavinimo mokyklose tikrai gali duoti naudos ruošiant geresnius ateities profesijų specialistus: „Kuo anksčiau vaikas susipažins su technologijų nauda ir inžinerinėmis jų sritimis, tuo greičiau jis supras, ar tai yra tinkamas kelias. Be to, vaikai yra labai imlūs naujovėms, labai kūrybiški. Būtų neteisinga neišnaudoti jų potencialo nuo pat ankstyvojo mokyklinio amžiaus. Dažnai nustembu, kokių sprendimų pateikia 5-ų klasių mokiniai mano vedamose modeliavimo ir braižybos pamokose. Suaugusio žmogaus mąstymas tikriausiai jau būtų per daug apribotas tokiems atradimams”, – patirtimi dalijasi specialistė.

 



Naudotis „Word“ ar „PowerPoint“ mokoma pradinėse klasėse

 

Klaipėdos licėjaus pedagogei pritaria informacinių technologijų mokytoja dr. Ilona Rupšienė. Pasak jos, šiandien mokiniai inžinerijos ir technologijų srityse yra daug labiau pažengę nei ankstesnės kartos, o tam įtakos turi ir ankstyvesnis inžinerinių bei technologinių dalykų mokymas: „Jau penktoje klasėje mūsų mokiniai artimiau susipažįsta su „Scrath“ programavimo kalba, kuri suteikia galimybes kurti interaktyvias istorijas, žaidimus ir animacijas, o nuo 8 klasės pradedame mokyti ir „C++“ programavimo kalbos, kuri yra viena populiariausių kuriant bet kokias kompiuterines programas. Naudotis tokiomis elementariomis programomis kaip „Word“ ar „PowerPoint“ šiandien jau mokoma net ir pradinėse klasėse. Šiais laikais vaikai elementaraus kompiuterinio raštingumo pradeda mokytis daug jaunesniame amžiuje nei ankstesnės kartos”, – teigia Klaipėdos licėjaus pedagogė dr. Ilona Rupšienė.

Abi ugdymo specialistės pritaria, kad inžinerinių ir technologinių mokslų integravimas į bendrąją ugdymo programą gali duoti reikšmingą naudą ir šalies aukštojo mokslo rezultatams. Su šiomis sritimis artimiau mokykloje susipažinę mokiniai geriau supranta, kokias studijų kryptis pasirinkti, yra labiau motyvuoti gilinti šias žinias universitetuose ar kolegijose.

 „Ilgametė pedagoginė patirtis iškart leidžia pastebėti vaikus, kuriems inžineriniai dalykai yra arčiau jų asmeninių savybių. Tačiau tokių pamokų tikslas nėra vien ruošti tik perspektyvius specialistus ateičiai. Tai yra ir priemonė skatinti bendrą vaikų kūrybinį ir kritinį mąstymą, vizualinį ir estetinį suvokimą bei technologinį išprusimą. Šios žinios kiekvienam vaikui ateityje bus labai vertingos. Visiškai nežiūrint į tai, kokį profesinį kelią jis pasirinktų”, – mintimis dalinosi architektė-pedagogė L. Pridotkienė.

 

Pedagogai-praktikai – ne tik aukštosiose mokyklose

 

Europos ir pasaulio aukštųjų mokyklų praktika, kuomet tam tikrų disciplinų moko savo srities profesionalai, pamažu persikelia ir į bendrojo ugdymo įstaigas. Klaipėdos licėjuje robotikos užsiėmimus vedantis informacinių technologijų specialistas Lukas Vaitkūnas teigia, kad šiais laikais vis daugiau specialistų ryžtasi perduoti savo patirtį ne tik studentams, bet ir mokiniams: „Šiuolaikiniai vaikai į mokyklas ateina jau susipažinę su įvairiomis technologijomis. Mano nuomone, svarbiausia pedagogo užduotis yra atskleisti jiems platesnes šių technologijų galimybes. Taip pat svarbu vaikus tinkamai sudominti. Jei nuo pat pirmojo užsiėmimo perpildysime jų galvas inžineriniais terminais ar formulėmis, vėliau tai gali juos nuo šios veiklos paprasčiausiai atbaidyti, todėl reikia ieškoti įvairių būdų, kaip pirmą kartą į tokius užsiėmimus atėjusį vaiką žaismingai, tačiau ir produktyviai įtraukti“, – teigia L. Vaitkūnas.

Pasak Klaipėdos licėjaus mokytojo, robotikos užsiėmimai mokyklose ne tik supažindina vaikus su šios srities techniniais niuansais, tačiau skatina ir vaikų kūrybiškumo raidą, mat kuriant skirtingus robotų modelius, juos programuojant įvairioms užduotims, suteikiama itin didelė laisvė reikštis vaiko vaizduotei ir kūrybiniam potencialui.

 

Rezultatai pastebimi vos per penkmetį

 

Populiariausių ateities profesijų sąraše lyderiauja robotų inžinieriaus, skaitmeninio saugumo specialisto, kompiuterinių programų kūrėjo ir kitos tiesiogiai su informacinėmis bei skaitmeninėmis technologijomis susijusios specialybės.

Akivaizdu, kad ateityje labiausiai bus reikalingi tie specialistai, kurių darbo įgūdžių negalės pakeisti kompiuterinės programos ar robotai. Todėl, kaip teigiama „The Future Of Jobs“ ataskaitoje, šviesią ateitį darbo rinkoje turi kūrybinių profesijų atstovai, mat kol kas jokia kompiuterinė technologija vis dar negali prilygti žmogaus proto kūrybinėms galioms.

Visi kalbinti pedagogai vieningai pritarė, kad inžinerijos ir technologijų disciplinos turėtų tapti privaloma ugdymo programos dalimi kiekvienoje Lietuvos bendrojo lavinimo įstaigoje. Mokytojai argumentuoja tuo, kad šių disciplinų suteikiamos žinios bus naudingos pasirinkus bet kurią iš populiariausių ateities profesijų.

Inžinerinės programos vykdymas vos per penkerius metus davė ir apčiuopiamų rezultatų – kasmet toliau tęsti inžinerines ar informacinių technologijų studijas aukštosiose mokyklose pasirenka vis daugiau Klaipėdos licėjaus abiturientų.



Klaipėdos licėjus inžinerinio ugdymo programą pradėjo vykdyti nuo 2015 metais. Inžinerinis ugdymas Klaipėdos licėjuje vykdomas jau nuo pirmos klasės, o 5-6 klasių mokiniams suteikiama galimybė ir patiems išbandyti modeliavimą ir projektavimą. Inžinerinio ugdymo programoje daug dėmesio skiriama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos ugdymui mokykloje, vyksta elektronikos, braižybos ir projektavimo bei programavimo pamokos.

Klaipėdos licėjuje pirmos gimnazinės klasės mokiniai gali rinktis inžinerijos, biomedicinos, socialinių mokslų ar menų kryptį.

 


Puslapis 1 iš 178  > >>

Sveikiname

T. Žadvydas (II kl.) – I vieta šalyje ir I vieta savivaldybėje,
N. Narmonaitė (IV kl.) – II vieta šalyje ir I vieta savivaldybėje,
E. Cechanavičiūtė (I kl.) – I vieta savivaldybėje,
U. Urbonavičiūtė (III kl.) – I vieta savivaldybėje,
J. Viršilas (II kl.) – II vieta savivaldybėje,
P. Oželis (IV kl.) – II vieta savivaldybėje,
N. Sadaunykas (I kl.) – III vieta savivaldybėje,
T. Motekaitis (II kl.) – III vieta savivaldybėje,
N. Šliuoža (IV kl.) – III vieta savivaldybėje

Mokinius konkursui ruošė mokytojai I. Rupšienė ir L. Vaitkūnas

Sveikiname

A. Jučas (III kl.) – I vieta (11 kl. grupėje),
K. Černuševičius (8 kl.) – III vieta (8 kl. grupėje)

Mokinius olimpiadai ruošė mokytoja I. Rupšienė

Sveikiname

N. Narmontaitė (IV kl.) – III vieta

Mokinę konkursui ruošė mokytoja R. Karapetian

_

Pamokų ir konsultacijų laikas 5–8, I–IV klasių mokiniams

Pamoka

Pamokos laikas

Pietų pertraukos

1

8.00–8.45

 

2

8.55–9.40

 

3

9.50–10.35

 

4

10.45–11.30

 

5

12.00–12.45

Po 4 pamokos – 5 , 6 kl. mokiniams

6

13.15–14.00

Po 5 pamokos –
7, 8 ir I–IV kl. mokiniams 

7

14.10–14.55

 

8

15.05–15.50

 

9

16.00–16.45

 

Mokinių atostogos 2020-2021 m. m.

 

Prasideda

Baigiasi

Rudens

2020-10-26

2020-10-30

Žiemos (Kalėdų)

2020-12-23

2021-01-05

Žiemos

2021-02-15

2021-02-19

Pavasario (Velykų)

2021-04-06

2021-04-09

 

   

Mūsų rekvizitai

Klaipėdos licėjus
Įmonės kodas: 191832328
Kretingos g. 44, 92317 Klaipėda
Tel.: 8 (46) 351286, +370 (616) 33807
Buhalterija: +370 (610) 10791
El.paštas: info@klaipedoslicejus.lt
AB DNB bankas
Klaipėdos filialas
Banko kodas: 40100
A/s Nr.: LT 544010042301124105